Strukturijine kabeline sistema  - SKS

SKS montavimas, pratiesimas ir idiegimas

Pagrindines savokos

Strukturijine kabeline sistema (SKS) – tai universalioji pastato arba pastatu grupes kabeline sistema, skirta gana ilgam naudojimui be perdarymu.

SKS universalumas padeda ja naudoti skirtingose sistemose:

  • AK tinkle;
  • telefonu tinkle;
  • apsaugos sistemoje;
  • priesgaisrineje signaliacijoje.

Tokia kabeline sistema nepriklauso nuo prijungiamos aparaturos ir tai padeda sukurti lanksciaja komunikacine biuro infrastruktura.

SKS – tai pasyvios komutacines irngos visuma:

Kabelis

Rozetes

Komutacijos
plokštė

Komutaciniai
 
varsčiai

Kabelis- sis komponentas naudojamas kaip SKS duomenu perdavimo terpe. Kabelis gali buti ekranuotas arba neekranuotas.

Rozetės- sis komponetas naudojamas kaip įėjimo taškas pastato kabelinėje sistemoje.

 Komutacijos plokštės- naudojamos kabelinių sistemų administravimui aukštų komutacijos centruose ir pačiame pastate.

Komutacijos kordai - naudojami biurų įrangos prisijungimui į pastato kabelinį tinklą, kabelinės sistemos struktūros organizavimui komutacijos centruose.

SKS sukūrimo principas

SKS apima visa pastatą, suriša visus informacijos perdavimo reikmenų (priemonių?) taškus: kompiuterius, telefonus, priešgaisrines ir apsaugines signalizacijas, stebėjimo video ir kontrolės sistemas. Visos šios priemonės atliekamos individualiuoju įėjimo tašku į bendrą pastato sistemą. Linijos, skirtos kiekvienai informacijos rezetei, sujungia įėjimo taškus su aukšto komutacijos centru, sukūrdamos horizontaliąją kabelinę posistemą. Visi aukštų komutacijos mazgai spec. magistralėmis sujungiami pastato komutacijos centre. Čia prijungiamos išorinės kabelinės magistralės, per kurias pastatas sujungiamas su globaliais informacijos resursais: internetu, telefonija ir taip toliau. Tokia topologija padeda sabiliai valdyti visą pastato sistemą, lemia sistemos lankstumą ir paprastumą.

 

 

- Technika- kompiuteris, telefonas, faksas ir kita periferijinė įranga

- Informacinė rozetė- įėjimo taškas į pastato kabelinę sistemą

- Priešgaistinė signalizacijos sensorius- naudoja SKS kaip pastato apsaugos priešgaisrinės telemetrijos duomenų perdavimo terpę

- Apsauginės signalizacijos sensorius- naudoja SKS kaip pastato apsaugos telemetrijos duomenų perdavimo terpę

- Stebėjimo video sistema- naudoja SKS kaip videsignalo perdavimo terpę

- Kabelinė sistema- tiesiama kanaluose, esančiuose už sienų, dekoratyviniuose kanaluose iš plastmasės pastato viduje ir kanaluose už netikrų lubų ir grindų

- Komutacijos kordai - naudojamas kabelinių linijų nukreipimui komutacijos centre ir  įrangos prijungimui prie informacijos rozečių

- Komutacijos plokštė- sujungia kabelinių linijų įėjimus ir naudojamas kabelinės sistemos administravimui komutacijos centre

- Komutacijos mazgas- skirtas kabelinės sistemos komutacinės įrangos montavimui ir naudojimui , išorinių ir vidinių įėjimų centralizavimui, kabelinės sistemos sujungimui su aktyviąja tinklo įranga

SKS sudėdamosios dalys aukšto schemoje:

1 - Darbo vieta, darbo zona

2- Horizantalioji kabelinė sistema

3 - Komutacinis aukšto mazgas

4 - Vertikalinė kabelinė sistema

5 - Tarnybinės techninės priemonės

Darbo vieta- srytys, kur įrengtos vartotojo techninės priemonės, prijungtos prie pastato kabelinio tinklo. Darbo vieta įrengiama nemažiau kaip dvejomis informacijos rozetėmis, nes dažniausiai biuro darbo vietoje yra AK ir telefonas. Jų prijungimui prie SKS naudojami rozetės su standartiniais RJ-45 lizdais ir komutacijos patch-kabeliai nuo ą iki į metru ilgio.

Horizantalioji kabelinė sistema- kabelinės linijos, sujungiančios darbo vieta su aukšto komutacijos centru. Horizantalioji kabelinė sistema naudoja varinį keturių krypčių kabelį skirtinguose jo specifikacijose. Paprastai naudojamas neekranuotas, o išskirtiniuose atvėjuose: norint apsaugoti nuo elektromagnitinių laukų poveikio, norint padaryti konfidencialų tinklą- ekranuotas kabelis.

Komutacinis aukšto mazgas- srytys, kur jungiasi horizontalinės kabilinės sistemos linijos, kur yra komutacinė įranga ir kur vyksta kabilinės aukšto sistemos administravimas. Administravimas- tai esamos konfiguracijos pakeitimai ir papildiniai. Tokių centrų pagrindas- patch- ir kross-plokštės. Montavimo paprastumui ir darbo patogumui komutacinė įranga montuoja specialiose spintose, prie kurių jungiamos visos kabelinės linijos. Spintos taip pat atlieka priegos apribojimo prie komutacinės įrangos funkciją.

Vertikalinė kabelinė sistema- kabelinės linijos, jungiančios aukšto komutacijos mazgą su pastato komutacijos centru.

Magistralinė posistema – pastatų komplekso posistema, kuri gali buti sudaryta iš varinių ar optinių specifikacijų kabelių, ir kuri sujungia pastatų kabelinės sistemas.

Kiekviename konkrečiame pastate yra trys SKS posistemos: vertikalinė, horizontalinė ir darbo vietų posistema. Didžiuliuose pastatuose su su dideliu darbo vietų kiekiu aukšte visos šios posistemos egzistoja atvirai. Palyginant nedideliems pastatams su apribotu darbo vietų kiekiu rekomenduojama organizuoti vieną SKS komutacijos mazgą, kur jungiama visa horizantalioji kabelinė sistema. Šiame atvėje vertikaliosios kabelinės sistemos gali nebuti arba gali buti išreikšta kitaip: komutacijos kordai sujungia aukštų komutatorių(darbo vietų prijungimui ) portus su centrinio(magistralinio) komutatoriaus portais.

SKS aptarnavimas.

Pastatų kompleksai skyriasi magistraline SKS sudėdamąja, kuri yra tarp pastatų.

Struktūrinių kabelinių sistemų egzistavimas palengvina  kompiuterinių tinklų ir kitų posistemų ekspluatavimą.

SKS reikalavimai

Projektuojant SKS reikia atsižvelgti kaikurių reikalavimų norint sukūrti kabelinę sistemą pagal visų standartų laikimosi. Tik taip kūriant SKS galima gauti sistemą, kuri tarnaus ilgus metus ir kuriai nereikės modernizacijos, ir kurią nereikės keisti.

 

Reikalavimai projektuojant SKS:

  • SKS turi būti suprojektuota su pertekliumi skaičiuojant prijungimus ar portus.
  • SKS turi atitikti tarptautinius, Europos ir Amerikos standartus: ANSI/EIA/TIA 568, ANSI/EIA/TIA 569.
  • Darbo vieta turi turėti vieną lizdą vietinio tinklo prisijungimui ir vieną lizdą telefono prisijungimui.
  • Maksimalus horizontaliosios kabelinės sistemos ilgis neturi viršyti 90 metrų.
  • Įranga , naudojama SKS kūrimui, turi būti mažiausiai 5-tos kategorijos.
  • Kiekviena kabelinės sistemos ryšio linija nuo vartotojo prieigos įrangos prisijungimo taško iki prisijungimo prie komutacijos plokštės prisijungimo taško turi būti testuojama tinkamumui 5-ai kategorijai.
  • SKS turi aprupinti greitą horizontaliosios sistemos linijų ir pastato magistralės perkomutavimą(?).

Koridoriuose kabeliai turi būti slėpiami už netikrų lubų, jeigu jos yra, arba specialiuose kanauose iš plastmasės arba jau egzistuojančiuose sienose. Darbo patalpose kabelis prie darbo vietų tiesiamas plastmasinėse kanaluose.

Variniai kabeliai: vytaja pora

Pati svarbiausia ir neatsiejama kiekvinos SKS dalis tai kabelis. SKS naudojamas kaip varinis, taip ir optinis kabeliai. Bet dažniausiai šiuo laiku kūriamos kabelinės sistemos su variniu laidininku pagrinde, nes tai lyginant nebrangu ir patikima.

Pagal ANSI/TIA/EIA-568-A standartą išskiriamos tokios varinio kabelio rūšys:

  • Neekranuotas UTP - kabelis
  • Ekranuotas STP - kabelis

UTP kabelis ir daugiamodinis optinis kabelis rekomenduojami jau paminėtu standartu kaip pagrindinės kabelių rušys naudojamos SKS.

UTP kabelis

Neekranuota vytaja pora (UTP, unshielded twisted pair) – tai kabelis, kuriame izoliuota pralaidininkų pora susukta su nedideliu vitkov??? skaičiumi ilgio vienetui. Pralaidininkų susukimas sumažina elektros trūkdžių poveikį iš išorės, kai per kabelį perduodami signalai.

Neekranuotos vytosios poros banginė varža 100 omų (standartas ISO 11801 leidžia ir 120 omų varža).

Šis kabelis leidžia sujungti tiesiogiai tik du kompiuterius, todėl vytosios poros tinkluose naudojama žvaigždės topologija, kada kiekvienas AK per savo kabelį prijungtas prie papildomo tinklo įrenginio, tai yra koncentratoriaus (hub), o šis ir aprupina AK sujungimą i tinklą. Tokiu būdu, pažeidus kabelį, tinklas funkcianuos, o ryšys prapuls tik su vienu kompiuteriu. Iš kitos pusės, jei suges koncentratorius, tai tinklas bus nepasiekiamas visiems kompiuteriams.

Neekranuotas varinis kabelis skirstomas į kelias kategorijas pagal jo pralaidumą:

  • 3 kategorija: jo signalų perdavimo dažnis iki 16 MHz ir jis skirtas 10 Mbps tinklams.
  • 4 kategorija: jo signalų perdavimo dažnis 20 MHz ir jis skirtas Tken Ring 16 Mbps tinklams.
  • 5 kategorija: jo signalų perdavimo dažnis 100 MHz (sinchroninis perdavimas) ir 155 MHz (asinchroninis perdavimas) ir jis skirtas 100 Mbps tinklams.
  • 5e kategorija: Tas pats 5 kategorijos kabelis, tik skirtumas tas, kad įvesti papildomi reikalavimai pagal kaikurius parametrus (PS NEXT, PS ACR, ELFEXT, PS ELFEXT, Return Loss, Propagation Delay, Delay Skew). Tai buvo padaryta tam, kad perdavimas galėtų būti vykdomas iš karto keturiomis poromis viso duplekso režimu (lygiagretus perdavimas per keturias poras vienu metu dvejose kryptyse). Jis skirtas 1000BaseT, Gigabit Ethernet tinklams.
  • 6 kategorija: tai pats idealiausias variantas, kaip perdavimo srytys tarp visų egzistojančių kategorijų. Jo signalų perdavimo dažnis250 MHz, o tai daugiaui nei du kartus pralaidesnis už 5e kategoriją. Pagerinti tokie parametrai: NEXT – iki  13 dB, ELFEXT — iki 6 dB, grįžtamamieji praradimai — iki 4 dB, slopinimas - iki 2,3 dB. Pagerinta apsauga nuo elektros triukšmo.

 

Apvalkalas

Vytosios poros išorinis apvalkalas padaromas iš polivinilchlorido (PCV) arba iš nedegių ftoropolimerinių materialų (FRD). Degant ši izoliacija beveik neišskyria dujų ir dūmų. Toki kabeliai žimimi LSZH marką (Low Smoke Zero Halogen).

Ekranas

Vytaja pora skirstoma į ekranuotą ir neekranuotą. Ekranuoti kabeliai geriau atlaiko trukdžius ir turi geresnius slopinimo rodiklius, bet jų naudojimas reikalauja specialiųjų lizdų ir teisingos įžeminimo schemos, todėl mūsų šalyje labiau paplito neekranuoti kabeliai. Ekranas gali būti pagamintas iš iš folijos arba iš varinio apvalkalo. Kad palaikyti ekraną geram darbui naudojamas varinis pralaidininkas (jos viela). 

Varinė gysla

Vytosios poros kabelyje naudojamas varinis pralaidininkas 22-24 AWG skersmenyje (0,64-0,51 mm skersmenyje). Kabeliuose, skirtuose patch-kordams, naudojama daugvielinė gysla didesnio skersmens, nes daugvielinės gyslos slopinimas padidintas.

Vytų pralaidininkų kiekis

Neekranuota vyta pora gali turėti nuo 1 iki 100 varinių izuoliuotų pralaidininkų porų, susuktų tarpusavyje savo poveikio mažinimui kitai  porai. Labiausiai paplytę 2 ir 4 porų konsyrukcijos. Laidininkų spalvų kombinacija yra fiksuota: vienas iš laidinikų poroje baltas, kitas- mėlinas, oranžinis, žalias, rudas. Tai trukdo ruošiant jį ekspluotavimui , nes balti laidinikai neatsiskyria vienas nuo kito. Kaikurie gamintojai nuspalvina balta gyslą į jos poros spalvą (padaro spalvota linija) arba palieka spalvotus žiedus kiekviną 3-5 cm. Bet tai sulėtina ir pabrangina gamybą, ir todėl šiandien, pereinant į patch-plokštes, daug porų turinčiuose kabeliuose naudojami kombinacijas iš 2 spalvotų gyslų.

Patch-kordai.

Patch-kordo paskirstis

Komutaciniai varsčiai neatsiejama SKS dalis. Jų funkcialumas yra labai svarbus, nei tai atrodo iš pirmo žvilgsnio. Patch-kordas sujungia kabelinę sistemą, esančią kabelinėse kanaluose, ir pačią įrangą. Faktiškai tai kabelio fragmentas iki 5 metrų ilgio, turintis iš dviejų pusių jungtis (konektorius). Egzistuoja komutaciniai varsčiai skirti tinklams su vytosios poros, optinio kabelio pagrindu, o taip pat patch-kordai skirti telefonijos tinklams.

Patch-kordas – priemonė skirta telekomukacinių linijų ir kanalų komutacijai spec. spintoje arba patch-plokštėje. Jis sujungia viena ryšio su kita. Jis taip pay naudojamas kompiuterio tinklo adapterio prijungimui prie kabelinės sistemos.

Komutaciniai varsčiai kaip ir kiekvienas SKS komponentas yra produktas su garantuotu tarnavimo terminu. Patch-kordai ir kompiuterių lizdų rozetės yra ypač pažeidžiamos vietos ekspluatojant SKS, nes magistralinis kabelis ir rozečių mechanizmai paslėpti kabelinėse kanaluose arba sienoje, o patch-kordai lieka neapsaugoti nuo išorinių poveikių. Kad jų išvengti ir nepažeisti patch-kordo geometrija kabelio ir konektoriaus sujungimo vietoje naudojami specialus gumuniai apvalkalai, kurie leidžia padidinti kabančio kabelio sulakstymo spyndulį.

Patch-paneliai

Patch-panelio paskirtis

Patch-paneliai arba komutacijos paneliai skirti komutacijos centro organizavimui, jie leidžia greitai perekomutuoti ryšio sistemas reikalinga kriptimi.  Fiziškai komutacijos panelis tai RJ-45 jungčių blokas, kurios sujungtos KRONE, S110 ir jiems atititinkančiais konektoriais. Horizontalioji instaliacija susijungia su šitais konektoriais taip, kad kiekvinai rozetei darbo vietoje skirtas lizdas patch-panelyje. Patch-panelių RJ-45 jungtys per komutacijos varsčius susijungia su aktyviosios komutacijos įrangos jungtimis (komutatoriai, koncentratoriai, maršrutizatoriai).

Tokios sistemos dėka gaunamas optimaliai patoguskabelinės sistemos komutacijos valdymas. Lizdinės jungtys abejuose varsčio galuose leidžia operatyviai keisti rozečių ir portų perekomutavimą, nenaudojant instrumentų ir nebijant pažeisti sistemos veikimą.

Jeigu kalbėti apie papildomo patch-panelio naudojimą, tai komutacija vyksta pagal labiau sudėtingą schemą, nes panelio portai jau užimti ir panaudoti kaip aktyviosios įrangos portai. Tokia schema naudojama kada komutacijos įranga turi daug portų naudojančius konektorius. Patch-panelės dažniau turi RJ-45 portus. Jungčio tipas privalo nuo patch-panelės jungčio tipą.

Patch-paneliai montuojami komutacijos spintose, stovuose, o kai kada ir sienoje. Paneliai skyriasi pagal dydį į 19 ir 12. 

Informacinės rozetės

Paskirtis

Informacinės rozetės skirtos galinės įrangos (AK) prisijungimui prie kompiterinio tinklo. Komutacijos rozetėse naudojamos 110 arba KRONE jungtys su izoliacios pakeitimų technologija IDC. Tai leidžia daryti apie 200 kartų šios rozetės perekomutavimą be fizinių ir elektros šios rozetės charakteristikų pakeitimų.

Taip pat rozetės skyriasi pagal montavimo būdą: vidinės ir išorinės. Labai patogios yra modulinės rozetės, kurios leidžia greitai keisti modulį ir ir instaliuoti naujus SKS portus į tą pačią korpusą ir leidžia kombinuoti portus (kompiuterinį ir telefono viename korpuse) darbo vietoje skirtingos įrangos prisijungimui (AK, telefonai, spausdintuvai ir faksai).

Komutacijos spintos ir stovai

Komutacijos spintu ir stovu paskirtis:

Aktyviosios irangos (komutatoriai, koncetratoriai, marsrutizatoriai, serveriai) paskirstimo patogumui serverinese kambaryse naudojami komutacijos spintos ir stovai. Komutacijos spintu ypatumas yra tas, kad ju konstrukcijoje yra specialus vaziuokliai, ant kuriu ir tvirtinama iranga.  .

Komutacijos spintu ir stovu konstrukcija

Komutacijos spintu dydziai ir formos priklauso nuo standartu. Bet yra  montavimo spintu dydziu tipiniai diapozonai:

  • akstis: nuo 6U iki 48U;
  • plotis: nuo 600 mm iki 800 mm;
  • gilis: nuo 600 mm iki 800 mm;

Parenkant spinta reikia zinoti, kokia iranga bus ten montuojama, kokiems tikslams ir kokioje patalpoje bus si spinta.

Spintos aukstis matuojamas “junitu” (U) vienetais. Tai vienetas rodantis irangos montavimo vietu kieki ir yra lygus 44,45 mm.  Gamintojai gamina spintas su 2-6U diskretiniu zingsniu.

600 mm plocio spintu naudojimas sutaupo vietos, bet atsiranda sunkumu norint tiesti vertikaliaja kabeline instaliacija. Kaikurie gamintojai (Dataracks ir Willsher & Quick) siulo spintos struktura be kampiniu karkasiniu stovu joje. Tai padidina soniniu ertmiu turi kabelio instaliacijai.

Spintos gilis priklauso nuo montuojamos irangos kiekio ir dydziu. Nauju serveriu modeliu spintu gilis turi buti 900, 1000 mm ir daugiau.

Kompiuteriniu tinklu montavimas

Kompiuteriniu tinklu projektavimas

Kompiuterinis tinklas – sudedamuju visuma, kuri turi sudetinga struktura is komponentu ir mazgu. Tokio mechanizmo kurimui reikalingi aukstai kvalifikuoti specialistai ir spresialioji iranga. Reikalingas kompiuteriniu tinklu komponentu tarpusavio veikimo principu supratimas, ju sudedamuju  daliu veikimo charakteris. Kuriant kompiuterini tinkla labai svarbu atlikti dideli darba, suprasti kokias funkcijas ir uzduotis jis atliks, parinkti topologija, sryti ir duomenu perdavimo protokolus.  Tokia informacija leis parinkti tinklo realizavimo galimybes, vietinio tinklo iranga ir apskaiciuoti jos savikaina. Todel labai svarbus tinklo kurimo etapas yra jos projektavimas. Tik gerai suprojektuotas ir apgalvotas kompiuteriu tinklas leis isvengti didziuliu problemu.

Kompiuteriniu tinklu montavimas, instaliacija ir itaisimas

Kad tinklas funkcianuotu be trukdziu reikia atlikti kokybini montavima. Vietinio tinklo instaliavimas turi buti vykdomas kvalifikuotais specialistais. Kuriant modernuji  atitinkanti standartams tinkla reikia naudoti naujas technologijas ir kokibinius instrumentus. Kompiuterinio tinlo montavima galima paskirstyti I tokius tipus:

patalpos parengimasvietinio tinklo montavimui; 

  kabelines infrastrukturos montavimas;

  aktyviosios irangos idiegimas;

  programines irangos derinimas. Visi sitie etapai susirise tarpusavyje, todel reikia skirti daug demesio kiekvienam punktui.

Kompiuteriniu tinklu aptarnavimas

Tam kad kompiuterinis tinklas visada stabiliai veiktu, ja reikia aptarnauti. Netgi kokybiskai suprojektavus tinkla ateityje gali iskilti tokios situacijos, kad reikes modernizuoti ir derinti is naujo. Galimi aktyviosios ir pasyviosios irangos trukdziai, o taip pat programines irangos perinstaliavimas. Servisine kompiuteriniu tinklu aptarnavimas leidzia isspresti sias problemas ir net gi ju isvengti.

 

Šaltinis: http://www.dataplex.ru/index/166/