Kompiuterinės sistemos programinė įranga

 Turinys

1.   Kompiuterio programinė įranga

2.   Algoritmas

3.   Kompiuterio programa

4.   Programų paketas

5.   Programinės įrangos grupės

6.   Sisteminė (bendroji) programinė įranga

7.   Operacinės sistemos

8.   Pagalbinės arba paslaugų programos

9.   Programavimo sistemos

10. Operacinių sistemų tipai

11. Vartotojo sąsajos

12. Plačiau naudojamos OS

13.Taikomoji programinė įranga


1. Kompiuterio programinė įranga

Kompiuterio techninė įranga neturi intelektualinių sugebėjimų. Tai tik techninė priemonė veiksmų su informacija algoritmams realizuoti. Kad kiekvienam vartotojui būtų patogu dirbti asmeniniu kompiuteriu ir nereikėtų skirti dėmesio bendriesiems kompiuterio valdymo, duomenų įvedimo ir perkodavimo bei kitiems darbams, buvo sukurta ir nuolat tobulinama programinė įranga.

  Kompiuterio programinė įranga (software), tai sudėtinga programų sistema, kuri valdo kompiuterio darbą. Programinę įranga kuria inžinieriai, programuotojai ir ją nuolat tobulina, kad dirbti kompiuteriu būtų patogu, lengva ir efektyvu.

Grįžti į turinį


2. Algoritmas – problemos sprendimo planas.

Algoritmas, užrašytas programavimo kalba , vadinamas kompiuterio programa.

Grįžti į turinį


3. Kompiuterio programa instrukcijų rinkinys, kuris pagal pradinius duomenis nusako kelią galutiniam tikslui pasiekti. Programinę įrangą sudaro grupė susijusių programų, kurios atlieka specifinius apdorojimo uždavinius. Atskirai programų grupei pažymėti dažnai vartojamas programų paketo terminas.

Grįžti į turinį


5. Programinės įrangos grupės

      Programinę įrangą galima suskirstyti į dvi grupes: bendrąją (sisteminę) ir taikomąją. Bendrajai priklauso ta programinė įranga, be kurios kompiuteris apskritai negalėtų funkcionuoti. Tai operacinės sistemos, darbo kompiuterių tinkluose bei kitos programos, kurias turi visi šiuolaikiniai kompiuteriai, nesvarbu, kam jie naudojami. Sisteminė programinė įranga pradeda veikti kompiuterio įjungimo metu ir yra techninės jo įrangos komponentų bei taikomųjų programų darbo koordinatorė. Pagal atliekamas funkcijas ji skirstoma į tris grupes:

  • valdančioji (operacinės sistemos);
  • aptarnaujančioji (utilitos);
  • programų kūrimo įrangą, ją sudaro programavimo kalbos ir kalbų procesoriai.

            Taikomąją programinę įrangą sudaro programos ir jų sistemos, skirtos konkretiems vartotojo uždaviniams spręsti.

Grįžti į turinį


6. Sisteminė (bendroji) programinė įranga

Sisteminė programinė įranga – specialiųjų programų rinkinys, sukurtas kompiuterinės sistemos ištekliams valdyti, kompiuterio programų kūrimui palengvinti ir šių programų vykdymui valdyti.

Grįžti į turinį


7. Operacinės sistemos

Operacinė sistema (OS) valdo kompiuterio darbą, kartu atlikdama vartotojo ir kompiuterio tarpininko vaidmenį. OS – programinė įranga valdanti kompiuterio darbą – terpė, kurioje vyksta vartotoją dominantys procesai arba tarpininkas tarp programos ir techninės kompiuterio dalies. OS sudaryta iš dalių, kurios valdo:

1.    1.      Procesus.

2.    2.      Pagrindinę atmintį.

3.    3.      Failų sistemą.

4.    4.      Apsaugos sistemą.

            Pagrindinės OS funkcijos:

·         ·        procesų valdymas,

·         ·        procesų ir išteklių planavimas,

·         ·        pagrindinės atminties valdymas,

·         ·        failų sistemos valdymas,

·         ·        išorinės atminties valdymas,

·         ·        įvesties bei išvesties valdymas,

·         ·        kompiuterio išplėtimas,

·         ·        kompiuterio ir duomenų apsauga,

·         ·        tinklo priežiūra.

            OS atliekami veiksmai:

  • saugo atmintyje duomenis;
  • skirsto skaičiavimo resursus - centrinio procesoriaus laiką, atmintį, įvedimo ir išvedimo įrenginius ir kt.; dažnai resursų poreikis būna prieštaringas, todėl OS turi nuspręsti, kaip juos panaudoti;
  • valdo vartotojo taikomąsias programas;
  • valdo duomenų perdavimą tarp įvairių kompiuterio įtaisų bei tarp įvairių programų.

Grįžti į turinį


8. Pagalbinės arba paslaugų programos

Tai OS funkcijas papildančios programos:

a) failų tvarkymo programos (pvz., Windows Explorer),

b) duomenų pakavimo programos (pvz., WinZip),

c) pašalintų failų atkūrimo programa (pvz., Recycle Bin),

d) diskų ir diskelių „gydymo“ programa.

Grįžti į turinį


9. Programavimo sistemos

            Programavimo sistemos skirtos kuria nors aukšto lygio programavimo kalba užrašytiems programoms paruošti. Programavimo sistemą (terpę) sudaro aukšto lygio programavimo kalbų transliatoriai, ryšių redaktoriai, derinimo priemonės.

Grįžti į turinį


10. Operacinių sistemų tipai

Operacinės sistemos gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus, nors dažniausiai konkreti OS gali turėti kelių tipų savybes. Taigi OS gali būti skirstomos pagal:

  • vienu metu atliekamų užduočių skaičių - vien-(mono-) programės ir daugia-(multi-) programės;
  • vienu metu valdomų centrinių procesorių skaičių - vienprocesorinės ir multiprocesorinės; paskirstyta OS, valdanti kompiuterių tinklą, taip pat yra multiprocesorinė;
  • dialogą su vartotoju - interaktyviosios ir neinteraktyviosios;
  • vartotojo sąveiką su OS atliekant jo užduotį - paketinės, realaus laiko ir paskirstyto laiko.

Grįžti į turinį


11. Vartotojo sąsajos

Bendrąja prasme sąsaja vadinama priemonių, sąlygojančių sistemos elementų sąveiką, visuma. Literatūroje apie kompiuterius lietuvių kalba esama ir daugiau šios sąvokos terminų: interfeisas (angliškai - interface), aplinka. Bet pastarasis dažniau vartojamas kalbant apie programų kūrimo priemonių ir vartotojo sąsają.

Yra trys pagrindiniai vartotojo sąsajų tipai:

  • komandų eilutės;
  • meniu tipo;
  • grafinė sąsaja.

Komandų eilutės sąsaja naudojama vis rečiau, pvz., operacinėje sistemoje MS-DOS komandų eilutėje pasirodęs kvietimas A:> arba C:\> “prašo” ar “kviečia” vartotoją įvesti komandą.

Meniu tipo sąsaja naudojama daugumoje šiuolaikinių taikomųjų programų. Ji siūlo vartotojui panaudoti reikalingą komandą iš pateikto sąrašo (meniu) (paspaudus kai kuriuos klavišus arba pele).

Grafinė sąsaja vaizduoja programas, dokumentus ir kitus objektus paveikslėliais (piktogramomis) kompiuterio ekrane atidarytuose languose. Grafine sąsaja remiasi langais, kuriuose informuoja vartotoją apie programą, išveda įvairius pranešimus, vykdo dialogą su vartotoju: patogia ir vaizdžia forma pateikia programos pranešimus, sudaro sąlygas sparčiai įvesti duomenis, leidžia keisti lango matmenis ir vietą ekrane, sudaro sąlygas daug veiksmų atlikti pele.

Grįžti į turinį


12. Plačiau naudojamos OS

            Pirmosios OS pradėtos kurti XX a. 6-tojo dešimtmečio pabaigoje. Viena pirmųjų (1975m.) specialiai personaliniams kompiuteriams sukurtų OS buvo CP/M. 1981m. pasirodžius profesionaliam darbui skirtiems kompiuteriams, sukurta nauja operacinė sistema – PC DOS. Jos pagrindu išvystyta labai populiari OS šeima MS DOS. Apie 1985m. ji tapo mikrokompiuterių OS standartu. Tai vienprogramė, vieno vartotojo OS su komandų eilutės sąsaja. Grafinės sąsajos priemonės pirmiausia įdiegtos firmos Apple Macintosh serijos personaliniuose kompiuteriuose. Jie ilgą laiką buvo geriausiai pritaikyti mokymo tikslams ir grafiniams duomenims apdoroti.

            1987m. IBM firmoje pradėta kurti naujos kartos personaliniams kompiuteriams skirta operacinė sistema OS/2. Ji turi grafinę sąsają, efektyviau valdo kompiuterį. Tai multiprograminė OS su virtualia atmintimi. Joje taip pat yra kompiuterių tinklų organizavimo ir valdymo priemonės. Gali vykdyti daugumą taikomųjų programų, parašytų MS DOS aplinkai. Kartu su OS/2 pradėta kurti ir operacinės sistemos MS DOS grafinė aplinka Windows (“Windows” angliškai reiškia “langai”). Ji papildė šią OS ir išplėtė galimybes. Tai įgalino naudotis moderniomis grafinės sąsajos priemonėmis. Vėliau (1992m.) sukurta OS Windows for Workgroups (Windows versija darbo grupėms). Tai tinklinė OS kompiuterių tinklams su Ethernet technologija. Veikia taip pat MS DOS pagrindu.

Siekiant standartizuoti įvairių tipų mikrokompiuterių OS, buvo suprojektuota ir naudojama nauja OS-Windows NT (New Technology), kurios savybės analogiškos OS/2 savybėms, tačiau jai reikia daugiau kompiuterio resursų. Supaprastintas Windows NT variantas Windows 95. Šioms OS jau nereikėjo MS DOS, kadangi jos yra pilnos 32 bitų OS su grafine vartotojo sąsaja, multiprogramavimu, tinklo palaikymo priemonėmis, daugelio gijų (srautų) apdorojimu ir duomenų apsauga. Windows 98 OS tęsė Windows architektūros principus, tačiau turėjo daug naujų funkcijų, joje integruota naršyklė Internet Explorer 5.0. 2000 metais pasirodė Windows 2000, skirta verslo klientams. Privatiems vartotojams 2000 metais Microsoft į rinką išleido Windows Millennium (Windows Me). Tai namų vartotojams skirta OS su daugeliu multimedia palaikančių priemonių. Naujosios OS Windows XP, turinčios pakeisti ankstesnes OS, išleistos dvi atmainos – namams (Windows XP Home Editon) ir darbui (Windows XP Professional). Šios OS veikia patikimiau ir sparčiau už ankstesnes OS.

            Labai universali OS UNIX. Ji gali aptarnauti visų klasių kompiuterius – nuo mikrokompiuterių iki supergalingų didžiųjų kompiuterių. Ši OS pasižymi ne tik universalumu ir mobilumu, bet ir didele vartotojams teikiamų paslaugų įvairove. Tai daugelio vartotojų multiprograminė OS. Šios OS programos parašytos C kalba, todėl ji mažiau priklausoma nuo kompiuterio tipo. UNIX vartotojai labiau prisirišę prie komandinės sąsajos. UNIX yra pagrindinė globalių kompiuterių tinklų, pvz., interneto, organizavimo priemonė. Modernios šios OS modifikacijos turi efektyvias grafines vartotojo sąsajas. Dabartiniu metu vystomos dvi UNIX šakos- komercinė ir nekomercinė (LINUX). OS LINUX nemokama, turi grafinę aplinką, saugesnė už MS Windows – atsparesnė virusams, retai tampa tinklo saugumo problemų auka. LINUX gali veikti visose kompiuterinėse sistemose – nuo 486 kompiuterių su 8 MB atmintim iki galingų tarnybinių stočių. Tačiau, LINUX turi netobula taikomąją programinę įrangą.

Grįžti į turinį


13.Taikomoji programinė įranga

            Operacinės sistemos valdo kompiuterio darbą. Bet jos suteikia tik bendrąsias kompiuterio valdymo paslaugas, kurių nepakanka praktiniams uždaviniams spręsti. Taigi dar reikia ir kitokių priemonių – taikomųjų programų konkrečioms vartotojo užduotims vykdyti.

Dažniausiai naudojamos šios taikomųjų programų sistemos (paketai):

  • tekstų ruošimo įranga (tekstų redaktoriai);
  • skaičiuoklės (elektroninės lentelės);
  • duomenų bazių valdymo sistemos;
  • automatizuoto projektavimo įranga;
  • maketavimo sistemos;
  • grupinio darbo sistemos;
  • įvairialypės terpės.

 Grįžti į turinį